- spurganotas
- spùrganotas, -a adj. (1) J, DŽ, NdŽ, Als, spurganótas (1) GK1938,102 žr. spurguotas:
1. Als, Vkš Geri anų apyniai, spùrganoti, kad nu! Krš. Šįmet apyniai spurganoti, tokios didelės spurgos Užv. Apyniai, alksnių ir karklų šakomis vydamies, pa[v]andiniais išsisvarstę, savo spurganotais vainikais klėstė [nuvirtusius medžius] S.Dauk.
2. Ser, NdŽ.
3. BŽ510, Ser, NdŽ Spurganotas beržas rš.
4. NdŽ, Ms susisukęs, susiraitęs, garbanotas (apie vilnas, plaukus): Spùrganotos vilnos nespėrios pašyti Vvr. Tos plaukai spùrganoti – kaip apynys Kl. ║ NdŽ, Šv, Yl, Kv kurio vilnos ar plaukai garbanoti, susiraitę: Mūsų ėraičiai yra dideliai spùrganoti Štk. Spurganota kaip avelė Gršl. Kailiai spùrganoti Als. ^ Avinelio kolytelė (uodegelė Tv) garbanota, trumpa, drūkta, spùrganota (lojimas) Brs, Sd.
5. sulipęs į kuokštelius, susivėlęs (apie vilnas): Spùrganotos vilnos avies Šv.
spùrganotai adv.: Spùrganotai (nelygiai, gunklotai) siūlus suverpė, nė par skietą neištilps Lk.6. Ser, NdŽ žr. spurguotas 4: Kepurė spùrganota, bet šmula (be snapelio) buvo caro apicierių Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.